Netoli Kauno įsikūrusio Raudondvario savininkas grafas Benediktas Henrikas Tiškevičius fotografuoti pradėjo apie 1882 m. Fotografija tapo aistra, kuri jį užvaldė daugiau nei du dešimtmečius. Paryžiuje gyvenęs B. H. Tiškevičius suvaidino svarbų vaidmenį prancūzų piktorealizmo istorijoje, taip pat pelnytai laikomas vienu meninės fotografijos pradininkų Lietuvoje ir Lenkijoje. Ilgą laiką apie jo kūrybą buvo žinoma labai mažai. Manyta, kad didžioji jo darbų dalis buvo prarasta amžiams. Prieš kelerius metus lietuvių kolekcininkas Gediminas Petraitis sukėlė sensaciją atradęs ir į Lietuvą atvežęs kelis šimtus išlikusių B. H. Tiškevičiaus 1892–1898 m. fotografijų.
Karališkųjų Łazienkų muziejuje surengtoje parodoje eksponuota apie 200 fotografijų iš Šiaulių „Aušros“ muziejaus, Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus, Kauno rajono muziejaus, Trakų istorijos muziejaus ir Gražinos Petraitienės privačios kolekcijos rinkinių. Parodos fotografijose Tiškevičius vaizduotas kaip keliautojas, portretistas, dėmesingas kaimo realijų stebėtojas, savo gyvenimo dokumentuotojas ir istorinių siužetų kūrėjas.
