Nors Korzono ateljė Vilniuje veikė vos kelis metus (1859 – 1863 m.), jis mums svarbus dėl to, kad apie 1860 m. pirmasis Lietuvoje pradėjo fotografuoti miestą ir jo apylinkes.
Tai kruopščiai ištirta ir įdomiai parašyta Lietuvoje dirbusio fotografo biografija. Knygoje skaitytojas pamatys Korzono nusifotografuotų žmonių portretų galeriją, ankstyviausias Vilniaus nuotraukas, o su specialiais akiniais matys seniausius Lietuvos 3D vaizdus. Knyga gausiai iliustruota nuotraukomis, grafika, dokumentais, žemėlapiais ir planais, archyvinių dokumentų faksimilėmis.
Autorius spalvingą pasakojimą apie Abdono Korzono gyvenimą, veiklą ir dalyvavimą 1863 m. sukilime kuria remdamasis spausdintais šaltiniais ir Lietuvos, Lenkijos, Baltarusijos, Rusijos, Prancūzijos archyvuose, muziejuose bei bibliotekose surinkta archyvine medžiaga. Skaitytojai taip pat sužinos daug intriguojančių faktų apie to laikmečio kasdienybę ir sukilimo eigą Vilniaus gubernijoje.
Išsamūs vietovaizdžių nuotraukų aprašymai padeda pažvelgti į 19 a. septintojo dešimtmečio pradžios Vilnių tuo metu gyvenusių žmonių akimis. Labai vertingos knygoje pateiktos Korzono nufotografuotų žmonių biografijos.
Po knygų apie Antalį Rohrbachą (2013) ir Juozapą Čechavičių (2015) tai trečioji garsaus Lietuvos fotografijos istoriko Dainiaus Junevičiaus knyga apie pirmuosius Lietuvos fotografus ir jų fotografinį palikimą.
„<..> kapitalinis veikalas skirtas XIX a. pabaigos istoriniam pjūviui, nors pavadinimas sako, kad vienam asmeniui. Autoriaus besaikį norą papasakoti viską – istorinį kontekstą, laiko liudininkų įspūdžius, visas su objektu galimai susijusias aplinkybes ir net fotografo fotografuotų žmonių gyvenimus – atperka labai sklandi pasakojimo kalba, neturinti nė gramo akademinio nuobodulio. Net atvirkščiai – beveik neatkeliamu svoriu prislegianti knyga parašyta kaip nuotykių / detektyvinis romanas, jame regima pastanga suprasti aprašomus žmones, jų motyvus ir jausmus. Leidinys yra tikras siaubas tiems mokslininkams, kurie paskuba pranešti, kad ko nors rasti nepavyko: fotografijos istorikas D. Junevičius išmaišė visus galimus šaltinius ir sugebėjo vaizdžiai papasakoti istoriją apie pirmųjų Vilniaus vaizdų atsiradimą ir jų aplinką, net aplinkybėmis, kai apie A. Korzoną žinoma tiek nedaug. Dabar lieka tik kur nors rasti 3D akinius, kad galėčiau apžiūrėti stereoskopinius vaizdus.“ – Monika Krikšopaitytė (7 meno dienos).
Vilniaus dailės akademijos informacija.
