Vilniečio menininko Algirdo Šeškaus vardas dažnai minimas dailėtyriniuose ir fotografijos istorijos tekstuose, pažymint lūžinį Lietuvos fotografijos etapą. Autorius debiutavo 1980 metais Lietuvos fotomeno draugijos surengtoje jaunųjų fotografų parodoje Vilniuje. Jau pirmieji jo viešai parodyti darbai atskleidė naują ir neadekvatų sovietinei kultūrai reiškinį.
Fotografui būdingas susidomėjimas vaizdo prigimtimi, intencijos ir prasmės derinimas su faktu (kai įvykis yra pats fotografavimas), turinio dekontekstualizavimas. Plėtodamas kūrybą be krypties – be temų, be meninio tyrimo objektų, be konceptualių projektų ir kultivuodamas “mėgėjiškumo” estetiką, jis nuolat balansavo tarp meninio nihilizmo ir kūrybinio akto fetišizmo, tarp undergroundo ir oficialios scenos, tarp kolektyvizmo ir individualumo. Menininkas kritiškai žvelgė į tradicinį realybės reprezentavimą, modernistinį originalumą ir apskritai novatoriškumo būtinybę. Tas pasireiškė neryškiais ir kompoziciškai “netvarkingais” kadrais, neekspresyvia, nekontrastinga, minimalistine atspaudo forma, neįdomaus, nevertingo turinio parinktimi. Pabrėždamas savo kūrinių “diletantišką” stilistiką, autorius nesuteikia jiems pavadinimų, nenurodo tikslios sukūrimo vietos ir datos, ignoruoja standartinius fotografijos eksponavimo principus.
A. Šeškaus kūryba įtakojo postmodernistinių tendencijų Lietuvos fotografijos mene atsiradimą. Devintojo dešimtmečio pradžioje nauja fotografine kalba prabilo Alfonsas Budvytis, Vytautas Balčytis, Remigijus Pačėsa, Gintaras Zinkevičius bei kiti naujos bangos fotografai, kurie demonstravo pasyvių stebėtojų poziciją, alternatyvią vyravusiai romantiškajai pasaulėjautai. Menininko fotografijos atidengia (neo)avangardinę (anti)estetiką, eksperimentinę raišką, savitas idėjas, plėtotas už tradicinės lietuvių fotografijos mokyklos ribų.
Autoriaus 1975-1983 metų kūryba skleidėsi Pohuliankoje (J. Basanavičiaus gatvėje), kur jis gyveno, dirbo ir sukaupė parodoje eksponuojamą fotografijų bei grafikos, išplečiančios menininko raiškos teritoriją, archyvą.
Маргарита Матуліте
